Klaipėdos senamiestyje, viešbučio „Euterpė“ konferencijų salėje 2014-10-23 įvyko Lietuvos jūrų muziejaus organizuotas seminaras–diskusija „Stabdant jūrinio paveldo nykimą Lietuvoje“.
Renginio tikslai buvo pristatyti Lietuvos jūrų muziejaus projektą „Nerijos forto išsaugojimas ir jo tvarus naudojimas“ parengtą pagal 2009-2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“ kriterijus bei apžvelgti Klaipėdos jūrinio paveldo bendrą apsaugos būklę, padiskutuoti apie jo apsaugos galimybes, informuoti apie grėsmes šiam paveldui ir išklausyti pranešimą apie gerąją Norvegijos jūrinio paveldo apsaugos, panaudojimo bei gaivinimo patirtį.
Lietuvos jūrų muziejaus (LJM) darbuotojas, istorikas Dainius Elertas seminare pristatė pranešimą tema „Jūrinis kultūros paveldas Klaipėdoje: sampratos kontūrai“, kuris buvo suformuluotas ir pateiktas atsižvelgiant į Valstybinės kultūros paveldo komisijos sprendimus, pažymas, publikacijas (taip pat ir Mokslo Lietuvos laikraštyje) bei 2009 m. liepos mėnesį tarptautinėje konferencijoje Klaipėdoje priimtos rezoliucijos bei pranešimų nuostatas. Pranešime buvo apžvelgta itin vertingo išlikusio Klaipėdos jūrinio kultūros paveldo kompleksų bei pavienių objektų būklė bei jų pritaikymo perspektyvos. Pateikti Klaipėdos uostamiesčio, uosto, superstruktūros, suprastruktūros, infrastruktūros, navigacinių orientyrų sistemos, žvejybos reliktų ir kitų Klaipėdos jūrinio kultūros paveldo segmentų apibūdinimai su konkrečiais pavyzdžiais. Be to, atkreiptas dėmesys į unikalios g/b pontonų konstrukcijos Žiemos uosto sunaikinimo grėsmę, t.y. į ketinimus jį užpilti ir įrengti krovos aikštelę. Prelegentas taip pat priminė sunaikinto bakeno istoriją, pateikė kitų reikšmingų jūrinio paveldo objektų sunaikinimo ar sužalojimo pavyzdžių. Kaip gera, sektina iniciatyva, buvo apibūdintas „Meridiano“ restauravimas ir pritaikymas panaudojus privačias Klaipėdos verslininkų lėšas.
LJM direktorė Olga Žalienė informavo, kad finansavimas pagal projektą „Nerijos forto išsaugojimas ir jo tvarus naudojimas“ Nerijos forto tvarkybos darbams jau yra skirtas.
Apibūdino, kad planuojama sutvarkyti gynybinio griovio (fosos) vidinę ir išorinę krantines, išvalyti dugną, restauruoti trijų kaponyrų istorinius raudonų plytų mūrus, sargybinę, tiltą ir įrengti naujas ekspozicijas. Buvo pabrėžta, kad fosoje yra susikaupęs ypač didelis dumblo kiekis, kurio dalis – kenksminga. Užsiminta ir apie tai, kad yra sustojęs „Pakrančių ir jūrinio kultūros paveldo tyrimų programos“ (gairių?) tobulinimo ir tolesnio derinimo procesas.
Norvegijos Stavangerio miesto jūrų muziejaus vyresnysis specialistas Haraldas Hamrė perskaitė pranešimą „Jūrinio paveldo išsaugojimo projektai Norvegijoje“. Šioje valstybėje jūrinio paveldo būkle rimtai susirūpinta gal tik prieš gerus keturis dešimtmečius. Vis tik turtingoje šalyje per šį laikotarpį jūrinio paveldo apsaugos srityje padarytas milžiniškas šuolis. Pranešėjas nurodė, kad senieji laivai Norvegijoje ypač saugomi ir restauruojami. Yra trys senųjų laivų restauravimo centrai (du restauruoja tik medinius laivus), kuriuos išlaiko valstybė. Norvegijoje yra 220 saugomų laivų sąrašas, o 10 laivų yra ypač saugomų – sąraše. Savininkai – įvairūs. Stavangerio muziejus irgi turi ne vieną plaukiojantį burinį laivą–eksponatą. Pažymėtina, kad vertinga istorinė erdvinė Stavangerio miesto struktūra bei panorama su didelių baltų sandėlių ir silkių apdorojimo pastatų, išrikiuotų galu į vandens telkinius bei gatves, virtinėmis nuo XIX a. vidurio iki šiol yra nepakitusi (buvo pademonstruotos įspūdingos iliustracijos). Tik šiuose pastatuose dabar yra ne sandėliai, o dažniausiai – viešbučiai, restoranai, įstaigos ir pan. Pats muziejus yra įsikūręs dvejuose istoriniuose sandėliuose, kuriuose matome daug autentiškų interjero elementų. Dar 1989 m. muziejus parengė programą ir bandė gaivinti tradicinį Baltijos silkių tiekimo kelią, kuris apėmė ir Klaipėdą.
Diskusijoje buvo pateikta aktualių samprotavimų apie Klaipėdos jūrinio kultūros paveldo apsaugos realijas, problematiką, apie primirštos Memelio miesto idėjos gaivinimą, ypač daug pasisakyta Žiemos uosto išsaugojimo klausimu. Priminta, kad Žiemos uostas turi būti išsaugotas, vadovaujantis teisės aktais bei galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, pirmiausia – 2002 m. LR teritorijos bendruoju planu. Jame nustatyta, jog vienas svarbiausių veiksnių apskritai yra „istoriškai susiformavusių kultūrinio kraštovaizdžio erdvinių struktūrų išlikimas“. Plane urbanistinių vietovių apsaugos prioriteto zonai numatyta konservavimo su svarbių urbanistinių elementų išryškinimu (o ne užpylimu!) ar net daliniu atkūrimu kryptis. Be to, nustatyta, kad yra būtina „parengti specialiuosius kultūros paveldo apsaugos ir naudojimo planus“. Visgi pastaruoju metu rengiami ar parengti senamiesčių ar istorinių miestų dalių specialieji planai dažnai nepagrįsti urbanistiniais tyrimais, išvadomis, siūlymais ir anksčiau parengtais specialiaisiais teritorinio planavimo dokumentais.
Taip pat buvo paminėti Valstybinės kultūros paveldo komisijos sprendimai dėl Klaipėdos kultūros (jūrinio) paveldo apsaugos bei pasisakyta apie jų įgyvendinimo kontrolės ir stebėsenos stoką. Be to, kalbėta apie 2009 m. tarptautinės konferencijos rezoliuciją bei ten įrašytą reikalavimą atstatyti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimus, šią nuostatą vėl įrašant į LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą. Diskusijoje kalbėjusieji pasisakė ir apie tai, kad privalu laikytis Kultūros vertybių registre nurodytų Klaipėdos miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (UK-22012) vertingųjų savybių ir elementų išsaugojimo prioriteto. Taigi šiai, valstybės saugomai, Klaipėdos miesto daliai turėtų būti taikomas istorinių miestų vertingų erdvinių struktūrų išsaugojimo ir/ar atkūrimo bei atskleidimo kraštovaizdyje prioritetas ir reikalavimai.
Algimantas Gražulis
http://www.klaipedainfo.lt nuotr.