Kultūros paveldo, saugomo Lietuvos valstybės istorijos archyve, skaitmeninimo raida*

Virginija ČIJUNSKIENĖ, Lietuvos valstybės istorijos archyvo direktorė

Viešoje erdvėje kalbant apie projektus „Integralios virtualios informacinės sistemos sukūrimas“ ir „Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtra“ Lietuvos valstybės istorijos archyvas (toliau LVIA) dažniausiai neminimas. Taigi norėčiau pristatyti LVIA dalyvavimą šiuose projektuose, atskleisti skaitmeninamų objektų pasirinkimo priežastis, nes abiejuose projektuose buvo vykdoma vienos rūšies objektų saugomų LVIA skaitmeninimas ir sklaida.

XX a. pabaigoje atsiradusios naujos kompiuterinės technologijos įgalino pagaminti gerokai kokybiškesnes dokumentų kopijas. Daugelio šalių archyvistai šias technologijas priėmė tik kaip progresyvesnę dokumentų apsaugos priemonę. Anot čekų mokslininko Zdeneko Ugliro¹, archyvistai tai priėmė kaip geresnį mikrofilmavimą ir ne daugiau.

Pirmieji skaitmeninimo darbai LVIA, pradėti 2002 m., turėjo vienintelį tikslą – unikalių dokumentų apsaugą, teikiant vartotojams archyvo skaityklose dokumentų kopijas.

LVIA saugomo kultūros paveldo skaitmeninimo veiklos raidoje galima išskirti 3 etapus:

1. 2002–2005 m. pavienių dokumentų skaitmeninimas;
2. 2006–2008 m. dokumentų skaitmeninimas projektui „Integralios virtualios informacinės sistemos sukūrimas“;
3. 2010–2012 m. dokumentų skaitmeninimas projektui „Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtra“.

LVIA saugomi dokumentai pradėti skaitmeninti 2002 m. Lietuvos centrinio valstybės archyvo (toliau LCVA) kopijavimo skyriuje, nes skaitmeninimo įrangos archyvas neturėjo. Nuo 1960 m. Lietuvos valstybės archyvai mikrofilmavo saugomus vertingiausius dokumentus. Tačiau nemažai unikalių, ypatingą išliekamąją vertę turinčių dokumentų dėl ribotų kopijavimo techninių galimybių nebuvo mikrofilmuoti. Taigi būtent šie dokumentai buvo atrinkti skaitmeninimui. Tai buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės ir Lenkijos karalystės valdovų XVI–XVIII a. privilegijos pergamente, XVIII–XIX a. žemėlapiai, XIX a. antros pusės fotografijos. Prieiga prie šių dokumentų buvo ribojama, todėl jie buvo skaitmeninami tik originalų apsaugos tikslais, teikiant vartotojams naudoti kopijas.

Pirmieji dokumentai sklaidos tikslais LVIA buvo pradėti skaitmeninti 2004 m. virtualioms teminėms archyvinių dokumentų parodoms skelbiamoms valstybinių archyvų internetinėje svetainėje (www.archyvai.lt).

2005 m. projekte  „Integralios virtualios informacinės sistemos sukūrimas“ partnerio teisėmis buvo pakviestas dalyvauti Lietuvos archyvų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau Departamentas). Departamentas Lietuvos nacionalinio dokumentų fondo dokumentų nesaugojo, bet administravo valstybinę archyvų sistemą. Todėl Departamentas pasiūlė LVIA, atminties institucijai, saugančiai Lietuvos nacionalinio dokumentų fondo seniausius dokumentus, atrinkti ir pateikti projektui 180 000 puslapių dokumentų. LVIA saugomas kultūros paveldas, kuris yra datuojamas nuo XIV iki  XX a. pirmos pusės ir  užima beveik 17 000 išilginių metrų. Taigi LVIA specialistams iškilo skaitmeninimų objektų pasirinkimo problema. 2005 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 933 patvirtintoje Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo koncepcijoje (toliau Koncepcija) nustatyti kultūros paveldo skaitmeninimo objektų atrankos kriterijai². Vadovaujantis nustatytais kriterijais – dokumentų unikalumu, turiniu, istorine kultūrine verte, sudarymo data buvo atrinktas LVIA saugomas pats vertingiausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinių įstaigų nuo XVI  iki XVIII a. dokumentų kompleksas – Senieji Aktai. Šis pasirinkimas atitiko visus Koncepcijoje nurodytus atrankos kriterijus. Tačiau doc. dr.  Rimvydas Laužikas savo knygoje Kultūros paveldo skaitmeninimo ABC…DEFG… rašo, kad kiekviename kultūros paveldo skaitmeninimo projekte būtina numatyti potencialius vartotojus ir jų pareikius³. Taigi ruošiantis projektui buvo atlikta LVIA saugomų dokumentų paklausos analizė. Buvo nustatyta didžiausios paklausos dokumentų grupė – įvairių religinių konfesijų metrikų knygos. Taip pat buvo nustatytos ir pagrindinės šių dokumentų vartotojų  grupės, tai yra  juridiniai ir fiziniai asmenys. Juridinių asmenų grupė – Jutos genealogijos draugija (Genealogical Society of Utah), JAV genealogijos draugija JewishGen, Lietuvos genealogų draugija ir kt. Fizinių asmenų grupė – genealogai, kraštotyrininkai, privatūs piliečiai, emigrantų palikuonys, studentai, bedarbiai ir kt.

Ypatingas Lietuvos piliečių susidomėjimas būtent šiais dokumentais turi savo ištakas, susijusias su politiniais ir socialiniais pokyčiais valstybėje. 1991 m. paskelbto Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatomis buvo atkurta piliečių nuosavybės teisė į neteisėtai nusavintą nekilnojamąjį turtą. Piliečiai, kreipdamiesi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, privalėjo dokumentais įrodyti giminystės ryšius su buvusiais to nekilnojamo turto savininkais. Iki 1940 m. Lietuvos Respublikoje buvo tik religinė registracija tradicinėse Lietuvos religinėse konfesijose: Romos katalikų, stačiatikių, sentikių, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, judėjų, musulmonų ir karaimų. Didžiausias šių religinių konfesijų metrikų knygų, datuojamų nuo XVII a. iki XX a. pirmos pusės, kompleksas yra saugomas LVIA. Todėl piliečiai kreipėsi į LVIA dėl giminystės ryšius patvirtinančių dokumentų paieškos. Tuomet paaiškėjo, kad nemaža dalis pareiškėjų nežino savo tikrų senelių pagrindinių biografinių duomenų (gimimo, santuokos ar mirties datų, vietovių, mergautinių pavardžių ir t. t.) Daugelyje šeimų šie faktai per pastaruosius 50 sovietinės okupacijos metų buvo sąmoningai ištrinti iš šeimos ir giminės istorijos. Tai iš dalies susiję su tragiškais mūsų valstybės istorijos puslapiais – ginkluotu pasipriešinimu pokario metais, masiniais civilių gyventojų trėmimais. Taigi po Lietuvos valstybingumo atkūrimo nemaža Lietuvos gyventojų dalis susidūrė su savo šeimos ir giminės istorijos rekonstrukcijos problema. Tai sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą Lietuvos bažnyčių metrikų knygomis. Tai sutapo ir su naujomis postmodernizmo tendencijomis istorijos ir istoriografijos moksluose. Pokyčiai istorijos moksle (kaip atminties moksle) suformavo naują požiūrį į asmens ir šeimos istoriją. Mikroistorija tapo ne mažiau svarbi ir vertinga nei oficialioji valstybės istorija. Dokumentai, atspindintys šeimos istoriją, tapo istorijos antropologijos tyrimo objektu⁴. XX a. pabaigoje Lietuvos Respublikos archyvų įstatyme buvo įteisinta laisva piliečių prieiga prie Lietuvos nacionalinio dokumentų fondo dokumentų⁵. Valstybės archyvai privalėjo užtikrinti laisvą prieigą prie archyvuose saugomų dokumentų. Pati efektyviausia priemonė šiam tikslui pasiekti – tai dokumentų skaitmeniniams ir jų sklaida elektroninėje erdvėje. Taigi LVIA pasirenkant objektus skaitmeninimui prioritetu tapo ne tiek dokumentų unikalumas, bet visuomenės poreikiai. Projektui buvo pateiktos Lietuvos Romos katalikų bažnyčių krikšto, santuokos, mirties metrikų knygos, parapijiečių sąrašai, priešsantuokinės apklausos, arba taip vadinamos užsakų knygos.

Vykdant projektinę veiklą susiformavo šios keturių atminties institucijų LVIA, LCVA, Departamento ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos sąveikos kryptys:

1. Dokumentų atrinkimas, paruošimas ir metaduomenų sudarymas
2. Dokumentų skaitmeninimas
3. Skaitmeninių kopijų susiejimas su metaduomenimis
4. Skaitmeninių kopijų skelbimas internete

Dokumentus atrinko, paruošė bei jų metaduomenis sudarė LVIA darbuotojai. Parenkant objektus skaitmeninimui buvo vadovaujamasi tam tikromis nuostatomis. Pirmiausia buvo ieškoma, ar nėra numatomų skaitmeninti bažnyčių metrikų knygų, jau paskelbtų internete. Tuo pat metu vyko projektas Bažnytinių archyvų informacinė sistema – BARIS, kurį vykdant buvo numatyta skaitmeninti Molėtų, Trakų, Šalčininkų ir Švenčionių dekanatų bažnyčių dokumentus. Todėl norint išvengti dubliavimosi, buvo nutarta pirmiausia atrinkti skaitmeninimui Žemaitijos, Aukštaitijos ir Dzūkijos bažnyčių metrikų knygas. Antra nuostata – tai dokumentų komplekso visuma. Per karus, suirutes labai daug dokumentų pražuvo. Buvo atrenkami tų bažnyčių dokumentai, kurių chronologinės ribos apima nuo XVII ar XVIII a. iki XX a. pradžios. Pvz., Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia 1615–1907 m., Subačiaus Švč. Trejybės bažnyčia 1686–1903 m.,  Kurtuvėnų Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia 1775–1903 m. LVIA dokumentai buvo atrenkami, restauruojami, sutvarkomi ir perduodami kopijavimui Lietuvos centrinio valstybės archyvo Kopijavimo skyriui, kuriame buvo sumontuota projekto lėšomis įsigyta skaitmeninimo įranga. Dokumentai buvo skaitmeninami iš originalų ir mikrofilmų. LVIA sudaryti dokumentų metaduomenys buvo perduodami Lietuvos archyvų departamentui. LCVA skaitmeninės dokumentų kopijas irgi perduodavo Lietuvos archyvų departamentui. Departamente metaduomenys buvo susiejami su skaitmeninėmis kopijomis ir toliau perduodami Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, kuri paskelbdavo vaizdus internete. Vadovaujantis Lietuvos teisės aktais, ribojančiais prieigą prie susistemintų asmens duomenų, krikšto metrikų knygos nuo 1911 m iki 1940 m. internete neskelbiamos. Jos yra suskaitmenintos ir pasibaigus prieigos draudimo terminui,  tikimės, bus paskelbtos internete.

Pradžioje sąveikaujant šioms institucijoms pasitaikė nesklandumų. Turinio tiekėjas pamatydavo klaidas tik internete, kai galutinis produktas buvo pateiktas vartotojui, todėl klaidų taisymas nebuvo labai operatyvus.

2010 m. prasidėjusiam naujam projektui „Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtra“ LVIA buvo nutarta tęsti bažnytinių metrikų knygų skaitmeninimą, nes šių dokumentų paklausa ir toliau augo. Projekto lėšomis įgyta skaitmeninimo įranga buvo sumontuota LVIA patalpose. Taigi dokumentų atranka, paruošimas, skaitmeninimas, metaduomenų sudarymas ir susiejimas su vaizdais vyksta LVIA. Po to vaizdai su metaduomenimis eksportuojami į portalo serverius ir skelbiami internete. Patirtis, įgyta dalyvaujant „Integralios virtualios informacinės sistemos sukūrimas“ projekte, įgalino visus procesus atlikti gerokai sklandžiau ir kokybiškiau. Šiuo metu LVIA saugomų objektų skaitmeniniams vyksta dviem srautais – LVIA ir LCVA.

Parenkant skaitmeninimui objektus naujam (VEPS) projektui buvo atsižvelgta į objektus, kuriuos planavo pateikti projekto partneriai. Pavyzdžiui, VU bibliotekoje saugoma Šiaulėnų Šv. Onos RKB metrikų knygos nuo 1618 m. apima visą XVII ir XVIII a. LVIA saugoma tos pačios bažnyčios 1802–1921 m. metrikų knygos. Šios bažnyčios metrikų knygos buvo atrinktos skaitmeninimui.  Taigi, vartotojas svetainėje www.epaveldas.lt gali rasti visą dokumentų kompleksą nepriklausomai nuo to, kokioje atminties institucijoje saugomi dokumentų originalai. Taip pasiekiamas svarbiausias projekto partnerių sąveikos tikslas – vieninga informacinė kultūros paveldo duomenų bazė.

LVIA saugomų dokumentų skaitmeninių kopijų sklaida svetainėje www.epaveldas.lt sukėlė labai didelį Lietuvos ir užsienio piliečių susidomėjimą. LVIA sulaukė nemažai vartotojų skambučių ir laiškų. Daugiausia tai buvo Lietuvos piliečiai, tačiau nemažai skambučių buvo ir iš užsienio: JAV, Australijos, Pietų Afrikos Respublikos.  Dauguma domėjosi, kada bus galima internete skaityti vienos ar kitos bažnyčios metrikų knygas. Svarbiausia, visi vartotojai pabrėždavo, kad pagaliau gali naudotis informacija nevykdami į archyvą, ypač tai aktualu užsienio vartotojams. Užsienio vartotojams valstybės archyvuose saugomų dokumentų skaitmeninių kopijų sklaida elektroninėje erdvėje  kardinaliai pakeitė valstybės archyvų įvaizdį. Tapo akivaizdu, kad archyvai yra atviri, o prieiga prie dokumentų nesuvaržyta. Kai kurių vartotojų nuomone, tai tapo vienu iš modernėjančios ir demokratėjančios valstybės požymių.

Atlikus dalies vartotojų poreikių realizavimo analizę, remiantis informacija gauta iš tiesiogiai į archyvą besikreipiančių vartotojų nustatyta, kad dauguma vartotojų elektroninėje erdvėje pateiktais suskaitmenintais objektais naudojosi asmeniniais tikslais, ieškodami savo giminės šaknų. Užsienio vartotojai tik šeimos ir giminės istorijos faktų. Nemaža dalis vartotojų tyrinėjo kaimo, parapijos istoriją. Mokslininkai tyrinėjo vietovardžius ir asmenvardžius. Genealogai naudojosi šiais ištekliais komerciniais tikslais.

Projekte buvo planuota suskaitmeninti 400 LVIA objektų. Per projektinę veiklą suskaitmeninta 519 objektų 76060 vaizdų. Iš viso vykdant du projektus buvo suskaitmeninta ir internetinei svetainei www.epaveldas.lt pateikta 104 Lietuvos Romos katalikų bažnyčių 2564 metrikų knygų 466325 vaizdai. LVIA yra saugoma daugiau nei 800 Lietuvos Romos katalikų bažnyčių metrikų knygų, taigi tikimės, kad projekto partnerių veikla bus tęsiama ir vartotojų lūkesčiai išsipildys.

_______________________________________________________

¹ UHLIR  Zdenek. Digitization is not only making images: Manuscript studies and Digital processing of manuscripts. Knygotyra, n.51, Vilnius, 2008, 148 p. ISSN 0204-2061

² Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 933, Valstybės žinios, 2005, Nr. 105-3877

³LAUŽIKAS Rimvydas. Kultūros paveldo skaitmeninimo ABC…DEFG… Vilnius, 2009, 60 p., ISBN 978-629-950260-0-1

⁴ ROSA Agnieszka. Archiwa między historią i pamięcią. Antropologizowanie archiwistyki. Archiwa-Kanceliarie-Zbiory. T.2, Torun, 2008, 10 3p., ISBN 978-83-231-2307-1

⁵ Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. gruodžio 5 d., Valstybės žinios,1995, Nr. 107- 2389

*Pranešimas skaitytas 2012 m. birželio 20 d. konferencijoje, skirtoje projektui „Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtra“ užbaigti

Nuotraukose:

1. Projekto „Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtra“ (VEPS) baigiamojoje konferencijoje pranešimą skaito Lietuvos valstybės istorijos archyvo direktorė Virginija Čijunskienė (I. Endrijaitienės nuotr.)

2.  Svetainė www.epaveldas.lt

3. LVIA dokumentų skaitmeninimo padalinys

4. LVIA F 1196, ap.1, b.76 Joniškio Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų Romos katalikų bažnyčios 1599-1621 m. krikšto metrikų knygos priešlapis

5. LVIA F604, ap.11, b.3, l.15 Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo ir Taujėnų šv. Kryžiaus Išaukštinimo Romos katalikų bažnyčių 1756-1799 m. krikšto, santuokos ir mirties metrikų knyga

Voruta. – 2012, liep. 7, nr. 14 (752), p. 1, 13.