Aldona MISIŪNIENĖ, Ūsionių lituanistinės mokyklos mokytoja
Pernai vasarą vyko projektas, kurio metu Ūsionių lituanistinės mokyklos mokiniai lankėsi Lietuvos senosiose sostinėse, susipažino su senovės istorija. Šiemet kito projekto metu tęsėme Lietuvos istorijos pamokas. Lankėmės LDK pilyse, kurios yra Baltarusijoje. Projektą finansavo ŠMM, už ką labai dėkojame.
Kelionę pradėjome labai anksti rytą. Važiavo 19 projekto dalyvių. Po 5 val. kelionės pasiekėme Krėvą. Vaikščiojome po pilies griuvėsius, klausėmės pasakojimų apie 12-14 a. vykusį gyvenimą.
Keliavome toliau, pasiekėme Alšėnų pilį. Tai Alšėniškių ir Sapiegų pilies griuvėsiai, apipinti įvairiomis legendomis. Gidė labai ir įtaigiai pasakojo, vedžiojo po įvairias kerteles. Pabaigai nuvedė į Pranciškonų bažnyčią .Susipažinome su kunigu. Vėlgi vaikai atidžiai klausėsi pasakojimų.
Atsisveikinę su Alšėnais keliavome į Lydą. Tai viena seniausių Lietuvos mūro pilių dabartinėje Baltarusijoje. Aptvarinio tipo mūrinė pilis su 2 bokštais ir vienais vartais. Paliko didelį įspūdį. Vaikai netgi galėjo pasėdėti kunigaikščio Gedimino kėdėje, pagulėti lovoje. Gidas nukėlė mus į tuos laikus kažkaip nejučiomis. Ilgai mes vaikščiojom ,žiūrinėjom ir netgi čiupinėjome[juk kitur neleidžiama, o čia netgi ragino].
Skaniai pavalgę miesto valgykloje, išvažiavome į mieste ,netoli geležinkelio stoties esantį viešbutį .Vaikai pro langus negalėjo atitraukti akių nuo pravažiuojančių traukinių. Juk kiti matė ir tai pirmą kartą.
Anksti ryte atsikėlę ir papusryčiavę, mes vėl tęsėme kelionę. Atvykome į Naugarduką. Apsilankėme Šv .Arkangelo Mykolo bažnyčioje ,Adomo Mickevičiaus name –muziejuje, sustojome prie paminklo A.Mickevičiui ir ,žinoma, vaikščiojome po pilies griuvėsius ir klausėmės privataus gido pasakojimų, nes kitokių ten nėra.
Iš Naugarduko važiavome į Myrą. Tai nuostabaus grožio, atrestauruota pilis. Kiekvienas ,,pasikabinome audiogidą‘‘ ir pradėjome pilies lankymą.Sunku buvo vaikus išvilioti iš jos,nors ir po 3,5 val.
Juk dar turėjome pasiekti Nesvyžių ir pabuvoti ten.
Nesvyžiuje restauruojamas rūmų-pilies ansamblis, įtrauktas į UNESKO kultūros paveldo sąrašą. Lankėmės pilyje, ilgai vaikščiojome po sales, klausėmės gidės pasakojimų, lankėmės pilyje veikiantį muziejų, šalia pilies išlikusį parką, Slucko vartus, apžiūrėjome miesto rotušę.
Gaila, bet į barokinę jėzuitų bažnyčią, kurios požemiuose yra kunigaikščių Radvilų šeimos mauzoliejus, nepatekome. Buvo uždarytas, tvarkomas.
Tik spėjus mums sugužėti į miesto valgyklą užėjo baisi audra, bet mes jau ir nepergyvenome, nes liko tik kelionė namo. Žinoma-labai ilga. Grįžome naktį, bet nepaprastai laimingi. Visos kelionės metu netilo linksmi vaikų balsai. Netilo telefonai, vaikai jau pasakojo ką pamatė.